ištežėlis

ištẽžėlis, -ė adj., smob. (1) NdŽ kas ištežęs: Suvalgiau ir tas ištẽžėles lepšes Slm. ║ prk. kas nevikrus, išsižiojėlis: To[ji] ištežėlė nieko negali dirbt Upt. Dar piemuo tebėra, ištežėlis tikras rš. Tokia ištẽžėlė merga Kp. Ne tokie mes, vaikel, buvom ištẽžėliai Jnšk.